Liepos mėnesį Lietuvos didieji ežerai ir tvenkiniai buvo gausiai papildyti dirbtiniu būdu išveistais ir paaugintais šamų (lot. Silurus glanis) jaunikliais. Šiemet į vandens telkinius išleista 85,29 tūkst. vienetų šamukų – beveik dvigubai daugiau nei pernai.

Toks rezultatas pasiektas vykdant 2025 metų Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą. Šamus dirbtinai veisia ir augina Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų ir Vakarų regionų žuvivaisos skyriai Simne (Alytaus r.) ir Rusnėje (Šilutės r.).

Šamais papildyti vandens telkiniai visoje Lietuvoje

Simno žuvivaisos skyriuje išveistais ir paaugintais šamukais papildyti Musios, Širvio ir Riešės ežerai (Vilniaus r.), Metelio, Kaviškio, Zapsio ež. (Lazdijų r.), Gėlių, Kiemento ež. (Molėtų r.), Švenčiaus ež. (Kaišiadorių r.), Kampuolio ir Švento ež. (Švenčionių r.), Mūsėjaus ež. (Anykščių r.), Dviragio ež. (Rokiškio r.), Simno, Alovės, Kavalio ir Neveiglo ež. (Alytaus r.), taip pat Kauno hidroelektrinės tvenkinys. Į šiuos telkinius išleista 53,69 tūkst. šamų jauniklių.

Rusnės žuvivaisos skyriuje paauginti šamai buvo išleisti į Vievio ež., Elektrėnų tvenkinį (Elektrėnų r.), Asalnų ir Šakarvų ež. (Ignalinos r.), Asvejos ež. (Švenčionių r.), Spindžiaus ež. (Trakų r.) bei Ligajų ež. (Zarasų r.). Šiuose vandens telkiniuose įkurdinti 31,6 tūkst. šamų jauniklių.

Šamai – ekosistemų inžinieriai

Šamas – viena didžiausių Europoje gyvenančių gėlavandenių žuvų rūšių, galinti užaugti iki kelių dešimčių kilogramų svorio. Tai – naktinis plėšrūnas, svarbus natūralaus maisto grandinės balanso palaikymui. Maitindamasis silpnesnėmis, dažnai ligotomis ar per daug išplitusiomis žuvų rūšimis, šamas padeda reguliuoti jų populiacijas, mažina perteklinį spaudimą ekosistemai. Be to, jo buvimas rodo pakankamai geras vandens telkinio ekologines sąlygas – šamai ypač jautrūs aplinkos taršai.

Šamai yra vertinga komercinės ir mėgėjiškos žūklės žuvis, naudinga žvejams ir vietinėms bendruomenėms.