Tvarių bendruomenės tinklų kūrimas: įtraukties ir reintegracijos link

Šiuolaikinė biblioteka vis dažniau tampa ne tik kultūros ir žinių sklaidos erdve, bet ir svarbiu socialinės įtraukties centru, kur telkiama bendruomenė, kuriamos galimybės mokytis, tobulėti ir dalyvauti kultūriniame gyvenime įvairioms visuomenės grupėms. Čia susitinka skirtingos patirtys, socialiniai sluoksniai ir gyvenimo istorijos, o kultūra, švietimas ir bendruomeniškumas padeda stiprinti visuomenės solidarumą.

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka, 2025–2026 m. rudenį mėnesiais įgyvendino tarptautinį Europos kultūros fondo (European Cultural Foundation) finansuojamą projektą „Moterų įgalinimas per bendruomenės ir bibliotekos bendradarbiavimą“ („Empowering Women through Community and Library Engagement“). Projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir kurti ilgalaikius paramos tinklus pažeidžiamoms moterims, įskaitant šiuo metu ar anksčiau įkalintas moteris, socialines paslaugas gaunančias moteris, socialinės rizikos situacijose esančias moteris bei mamas, patiriančias ekonominių ar emocinių iššūkių.

Projekto partneriai – Panevėžio kalėjimas, Panevėžio socialinių paslaugų centras ir Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius – Moterų krizių centras, kartu kurdami atvirą, saugią erdvę dialogui, paramai bei naujoms galimybėms moterims, kartu įtraukė ir platesnę bendruomenę.

Projektas išsiskyrė ne tik atvirumu, bet ir veiklų įvairove, apimančia renginius, švietimo iniciatyvas, susitikimus su kūrėjais ir specialistais, edukacijas šeimoms, kūrybines dirbtuves, terapinius užsiėmimus.

Dėmesys įkalintoms moterims

Įkalintos moterys susiduria su įvairiomis atskirties formomis. Nemaža jų dalis dar iki įkalinimo patyrė skurdą, smurtą artimoje aplinkoje ar ilgalaikę socialinę marginalizaciją. Atsižvelgiant į sudėtingas dalyvių patirtis, projekto metu pasiūlytos ne tik prasmingos veiklos, bet ir skatintas pasitikėjimas savimi. Stengtasi įkalintoms moterims sudaryti prieigą prie kultūrinių, kūrybinių bei švietimo veiklų, kurios įprastai vyksta tik atvirose bendruomenės erdvėse. 

Lektorė, dailės terapeutė Vaida Virbalaitė Šablevičienė nuteistosioms pasiūlė keturių meno terapijos užsiėmimų ciklą. Autorinių mandalų kūrimas leido išreikšti jausmus, kuriuos kartais sunku įvardyti žodžiais, geriau atpažinti emocijas ir patirtis, kritiškai pažvelgti į savo elgesio modelius.

Sociologas Paulius Godvadas surengė paskaitą-diskusiją, kurioje gilintasi į grupių dinamikos subtilybes. Susitikimo metu nagrinėti grupėse vykstantys procesai, jų kaita ir poveikis žmogaus savijautai. Tokia veikla ypač svarbi resocializacijos kontekste, nes skatino nuteistąsias naujai pažvelgti į savo vaidmenį visuomenėje.

Vyko taikomojo teatro praktinis užsiėmimas su aktoriumi Irmantu Piliu. Teatro pratimų, improvizacijos užduočių bei viešojo kalbėjimo elementų derinimas skatino mokytis pasitikėti savimi ir vieni kitais.

Seminarą apie konfliktus ir jų valdymo strategijas vedė psichologė Ūla Dusevičienė. Tuo pačiu metu kita nuteistųjų grupė gilinosi į lektoriaus Morkaus Dusevičiaus taikomas biblioterapijos technikas, orientuotas į savęs pažinimą. Kūrybiški ir įtraukiantys metodai užsiėmimui suteikė išskirtinį formatą, skatino saviraišką bei gilesnį emocinį suvokimą per tekstus bei kūrybines užduotis.

Siekiant užtikrinti lygias galimybes nuteistosioms mokytis bei tobulėti, buvo organizuoti medijų ir skaitmeninio raštingumo mokymai. Interaktyvūs užsiėmimai padėjo įgyti praktinių įgūdžių: atpažinti patikimus informacijos šaltinius, suprasti saugumo internete principus bei kritiškai vertinti skaitmeninį turinį. Šios kompetencijos yra itin svarbios sėkmingai reintegracijai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.

Paskaitos, susitikimai su rašytojais, visuomenės veikėjais, įvairių sričių specialistais tapo svaria motyvacine atrama nuteistosioms. Vienas įsimintiniausių susitikimų buvo su žurnaliste, laidų vedėja Edita Mildažyte, pristačiusia autobiografinę knygą „Pelynų medus. Mano istorija“. Autorės atvirumas, pasakojimas apie sudėtingas gyvenimo patirtis ir gebėjimą „išlipti iš bet kokios situacijos“ tapo stipria įkvepiančia žinute moterims, susiduriančioms su įvairiais iššūkiais. Ne mažiau prasminga buvo vaikų ligų gydytojos, neonatologės, tinklaraštininkės Erikos Žėkaitės-Vaišnienės paskaita apie vaikų sveikatą, saugumą ir pirmąją pagalbą. Lektorės dėka dalyvės įgijo praktinių žinių, padedančių stiprinanti pasitikėjimą savimi joms, kaip mamomis. Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose mėgėjų teatro spektaklis „Vakarinė moters malda“ ir po jo skambėję folkloro ansamblio „Pulkelis“ romansai bei neformalūs pokalbiai kūrė emocinį ryšį, kurio taip dažnai stinga.

Kultūrinės patirtys, telkiančios bendruomenę

Projekto veiklos taip pat skatino įtrauktį platesnėje Panevėžio bendruomenėje. Viešos paskaitos, knygų pristatymai, kiti kultūriniai renginiai subūrė moteris, šeimas ir vaikus kartu su socialiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.

Literatūrinė-muzikinė vakaronė „Žvilgsnis iš aukštų bokštų“ su aktore Eleonora Koriznaite ir muzikantu Raimundu Januševičiumi suteikė galimybę pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą per poeziją, muziką ir vizualinę mediją.

Didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinis susitikimas su vaikų rašytojais Benu Bėrantu ir Virgiu Šidlausku. Žaismingas, humoru, fantazija ir gitaros garsais nuspalvintas renginys skatino jaunosios kartos vaizduotę.

Viena iš įsimintinų kultūrinių patirčių tapo susitikimas su architektu, visuomenininku Algirdu Kaušpėdu bei jo knygos „Koplyčia“ pristatymas, kuriame netrūko pokalbių apie vertybes, kūrybą, atsakomybę ir tikėjimą savimi.

Aktualus buvo ir gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės knygos „Skauda kūną – gydyk sielą“ pristatymas, kurio metu aptartas kūno ir emocinės savijautos ryšys bei vidinių išgyvenimų poveikis fizinei sveikatai.

Renginio „Savo istorijos autorė: kaip perrašyti nerimą į pasitikėjimą“ metu susitikta su psichologe, psichoterapeute ir biblioterapijos specialiste Donata Grakauskaite-Šličiene. Specialistė kvietė pažvelgti į savo vidinį pasaulį, geriau suprasti nerimo priežastis ir atrasti būdus, kaip stiprinti pasitikėjimą savimi.

Bendruomeniškumą stiprino kalėdinės bei velykinės kūrybinės dirbtuvės, subūrusios skirtingų socialinių grupių ir skirtingų patirčių dalyvius, kurie naudodami įvairias medžiagas ir meninės raiškos priemones kartu su tautodailininke Dainora Guokienė gamino šventinius darbelius.

Ypatingas dėmesys projekto metu buvo skiriamas šeimos ryšių stiprinimui. Vyko lavinamųjų užsiėmimų ciklas tėvams su vaikais „Slieko Zigmučio pievelė“, akcentavęs pirmųjų trejų metų svarbą kūrybiškumo, emocinio saugumo, komunikacijos įgūdžių ugdymui, pažinimo gebėjimų formavimuisi. Mažyliai kartu su tėvais žaidė, tyrinėjo muzikos, žodžių ir garsų pasaulį, lavino ritmą, dėmesį ir koordinaciją. Užsiėmimų metu vyko „pirštukų žaidimai“, pasakų sekimas su pirštininėmis lėlėmis ir kitos kūrybinės veiklos.

Projektas pristatytas tarptautiniame renginyje Amsterdame

Birželio 3–5 d. Šiaurinės bibliotekos vedėja, projekto koordinatorė Lina Dubauskienė dalyvavo Amsterdame vykusiame tarptautiniame renginyje „Libraries at the Heart of Europe“ („Bibliotekos Europos širdyje“), subūrusiame bibliotekų, kultūros organizacijų ir bendruomenių atstovus iš įvairių Europos šalių. Daug dėmesio skirta bibliotekų vaidmeniui stiprinant bendruomeniškumą, skatinant gyventojų įsitraukimą bei kuriant prasmingas ir ilgalaikes iniciatyvas vietos bendruomenėms.

Programos „The Europe Challenge 2025/26“ dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo vykdomas iniciatyvas, pasidalyti pasiektais rezultatais, iššūkiais bei sprendimais, taip pat susipažinti su kitų Europos šalių bibliotekų įgyvendinamais projektais. Šis tarptautinis susitikimas tapo puikia erdve užmegzti naujus profesinius ryšius, atrasti bendradarbiavimo galimybes bei pasisemti idėjų.

Nuo įgalintų moterų – prie stipresnių bendruomenių

Ši iniciatyva – puikus bibliotekos, kalėjimo ir kitų partnerių bendradarbiavimo pavyzdys, parodęs, jog kultūra, menas ir dėmesys žmogui gali tapti svarbia socialinės integracijos ir reintegracijos proceso dalimi.

Per kultūrines, edukacines ir bendruomenines veiklas buvo kuriamas ilgalaikis pokytis: stiprinama moterų savivertė, mažinama socialinė atskirtis, ugdyti tėvystės ir motinystės įgūdžiai, plėtotos skaitmeninės kompetencijos, tuo pačiu skatinant įtraukią ir palaikančią bendruomenę.

Kartu šis projektas skleidė svarbią vertybinę žinutę – kiekviena moteris, nepaisant gyvenimo aplinkybių ar patirtų išbandymų, turi teisę į asmeninį augimą ir bendruomenę, kuri ją priima. Projektas prisidėjo prie atviresnio, jautresnio ir solidarumu grįsto Panevėžio kūrimo, primindamas, kad įgalinta moteris kuria ir stipresnę, įtraukesnę ir socialiai atsakingą bendruomenę.

Daugiau apie projektą, jo veiklas, dalyvių patirtis ir įgyvendintas iniciatyvas galima sužinoti specialiai projektui sukurtoje interneto svetainėje moterysgali.my.canva.site.