Rugsėjo 8 d. Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovai rinkosi į pasitarimą, kuriame aptarti naujų mokslo metų aktualūs klausimai, mokinių pasiekimų rezultatai ir svarbiausi pokyčiai švietimo srityje.

Pasitarimo metu pristatyta mokymosi platforma „Vedliai“, kurios taikymas orientuotas į mokinių skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir informatikos dalyko stiprinimą. „Vedlių“ atstovų teigimu, šia platforma jau naudojasi 60 proc. Lietuvos mokyklų. Vilkaviškio rajono savivaldybei skyrus lėšų, o švietimo įstaigų vadovams ir informatikos mokytojams pritarus, sutarta, kad 2026–2027 mokslo metais „Vedlių“ platforma bus naudojama 1–4 ir 5–8 klasėse.

Aptarti mokinių pasiekimų rezultatai

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai R. Pukinskis ir S. Bučinskienė pristatė Savivaldybės mokyklų 4, 8 ir 10 klasių mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus.

Analizuojant 2026 metų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) rezultatus, aptarta mokinių dalis pagal pasiekimų lygius, mokinių pasiekimai pagal dalykus, atlikta lyginamoji analizė su šalies ir kitų savivaldybių mokyklų rezultatais bei apžvelgta bendra Vilkaviškio rajono savivaldybės situacija.

Rezultatų pokyčiai vertinti juos lyginant su 2025 metų rezultatais, taip pat atlikta 2022–2026 ir 2024–2026 metų – atitinkamai penkerių ir trejų metų – lyginamoji analizė.

Geriausias 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP rezultatas užfiksuotas šiemet – Savivaldybės mokinių rezultatų vidurkis 0,9 proc. viršijo šalies vidurkį. Tuo metu 8 klasės matematikos NMPP rezultatai buvo žemesni ir, palyginti su savivaldybių vidurkiu, prastėjo.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėjo 8 klasės NMPP pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių. Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, palyginti su 2024 metais, padidėjo 31 proc., matematikos – 16 proc.

Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP mokinių įvertinimų balais vidurkis buvo artimas šalies vidurkiui. Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo 1,2 proc., o matematikos PUPP pagrindinį pasiekimų lygį pasiekė 5,2 proc. daugiau mokinių nei pernai.

Matematikos PUPP slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių dalis vis dar išlieka reikšmingai didelė – 29,9 proc., tačiau šis rodiklis yra 2 proc. mažesnis nei 2025 metais.

2026 metais 4 klasės NMPP laikė po 304 mokinius. Matematikos rezultatų vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,4 proc., lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) – 2,2 proc.. Didžioji dalis mokinių pasiekė pagrindinį pasiekimų lygį. Slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė 6,9 proc. matematikos ir 3 proc. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimus laikiusių mokinių.

Šiais metais užfiksuotas didžiausias atotrūkis nuo šalies vidurkio. Vis dėlto, lyginant su savivaldybių vidurkiu, 4 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP Vilkaviškio rajono savivaldybės mokinių rezultatai buvo aukštesni ir gerėjo. Matematikos rezultatai išliko žemesni, tačiau taip pat gerėjo, palyginti su savivaldybių vidurkiu.

Naujų mokslo metų prioritetai ir pokyčiai

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ž. Žilinskienė pabrėžė, kad, pradedant naujus mokslo metus, švietimo sistemos sprendimų centre turi išlikti vaikas. Mokykla turi būti vieta, kurioje mokinys gali mokytis, augti ir jaustis saugus, o mokytojas – jausti pasitikėjimą ir palaikymą bei turėti tinkamas sąlygas savo darbui.

2026–2027 mokslo metai atneša nemažai pokyčių, tačiau kartu suteikia galimybę nuosekliai stiprinti tai, kas svarbiausia: ugdymo kokybę, mokyklos bendruomenę, mokytojo autoritetą, mokinių gerovę ir kiekvieno vaiko galimybes siekti pažangos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aplinkraštyje atkreipia dėmesį į svarbiausias 2026–2027 mokslo metų aktualijas:

1. Ikimokyklinis ugdymas. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. visos ikimokyklinį ugdymą vykdančios mokyklos dirba pagal atnaujintas ikimokyklinio ugdymo programas. Nacionalinė švietimo agentūra taip pat yra parengusi atmintinę ikimokyklinio ugdymo programą vykdančioms mokykloms, kurioje pateikiami svarbiausi teisės aktai ir metodinės rekomendacijos dėl ugdymo programų įgyvendinimo.
2. Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių stiprinimas. Lietuvos šaulių sąjunga kviečia registruotis mokyklas, norinčias, kad jų 7–8 klasių mokiniai 2026–2027 mokslo metais dalyvautų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse (PGĮK).
3. Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalies 9 punkto nuostata, pagal kurią ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokykloms suteikiami įgaliojimai, įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, direktoriaus įsakymu nustatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo mokykloje tvarką. Ši tvarka turi būti viešai skelbiama mokyklos interneto svetainėje.
4. Valstybiniai brandos egzaminai. Kaip ir iki šiol, viduriniam išsilavinimui įgyti galios dviejų valstybinių brandos egzaminų (VBE) reikalavimas. Norint pretenduoti į aukštąjį mokslą, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris VBE.
5. Specialiosios mokymo priemonės. Lietuvos įtraukties švietime centras, įgyvendindamas projektą „Įtraukties švietime stiprinimas (PASTIPRA)“, patvirtino specialiųjų mokymo priemonių katalogą. 2026 m. rugsėjį mokyklos bus kviečiamos, atsižvelgdamos į nustatytus įkainius vienam specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui, pasirinkti reikalingas specialiąsias mokymo priemones. Jos bus perkamos projekto lėšomis – tam numatyta 3 mln. Eur.
6. Centralizuotas priėmimas į mokyklas. Numatoma, kad antrasis centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas etapas nuo 2027 m. sausio 1 d. prasidės savivaldybėse, kurių bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2026 m. rugsėjo 1 d. mokysis ne daugiau kaip 9 000 mokinių. Į šį etapą patenka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Savivaldybė jau yra prisijungusi prie Centralizuotos priėmimo informacinės sistemos ir sėkmingai vykdo priėmimą į mokyklas. Prašymai teikiami nuo 2026 m. rugpjūčio 15 d.
7. Mokytojų linija. Nuo 2026 m. spalio 9 d. pradės veikti Mokytojų linija. Mokytojams telefonu ir (ar) nuotoliniu būdu bus teikiamos psichologų ir teisininkų konsultacijos, kuriomis siekiama stiprinti profesinį atsparumą ir emocinę gerovę bei kurti saugią darbo aplinką.
8. Nulinė tolerancija smurtui ir patyčioms. Mokyklose turi būti nuosekliai įgyvendinama nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms politika, aiškiai parodanti, kad bet kokios formos fizinis, psichologinis, emocinis ar elektroninėje erdvėje vykstantis smurtas yra netoleruojamas.
9. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Švietimo įstaigų vadovai atsako už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savo vadovaujamose įstaigose, įskaitant ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimą ir jo įgyvendinimą.
10. Mokyklų aplinkos pritaikymas asmenims su negalia. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai. Pagal juos mokyklos aplinka turi atitikti ne mažiau kaip tris patalpų pritaikymo asmenims su negalia reikalavimus, nustatytus minėtų taisyklių priedo 2.3.1–2.3.5 papunkčiuose.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija