Mintis pradėti kaupti pinigus dažniausiai atsiranda ne be priežasties: vieni nori pasiruošti didesniam pirkiniui, kiti – vaikų ateičiai, finansiniam saugumui ar laikotarpiui, kai pajamos gali sumažėti.
Tačiau tarp sprendimo „nuo šiol taupysiu“ ir realiai sukauptos sumos yra nemažai kasdienių pasirinkimų.
Dažna problema ta, kad pradžioje keliami pernelyg ambicingi tikslai, pasirenkamas pirmas pasitaikęs kaupimo būdas arba pinigai atidedami neturint aiškaus plano.
Todėl po kelių mėnesių motyvacija sumažėja, o kaupimas sustoja. Kokios trys klaidos dažniausiai trukdo nuosekliai pasirūpinti savo finansine ateitimi?
1. Kaupiama neturint aiškaus tikslo
„Noriu turėti daugiau santaupų“ skamba kaip tikslas, tačiau praktiškai jis per daug abstraktus. Visai kitaip planuojama, kai žinoma, kad po penkerių metų norima sukaupti pradiniam būsto įnašui, po keliolikos metų – vaikų studijoms ar dar ilgesniu laikotarpiu – papildomoms pajamoms ateityje. Tikslas padeda pasirinkti ne tik norimą sumą, bet ir tinkamą laikotarpį bei kaupimo būdą. Jei norima ilgalaikį lėšų kaupimą derinti su finansine apsauga, gali būti svarstomi ir tokie sprendimai kaip kaupiamasis ar investicinis gyvybės draudimas. Vis dėlto prieš priimant sprendimą svarbu suprasti konkretaus produkto veikimo principą. Pavyzdžiui, investicinis gyvybės draudimas suteikia ne tik draudimo apsaugą, bet ir galimybę investuoti lėšas. Vis dėlto svarbu žinoti, kad investavimo rizika tenka pačiam draudėjui, todėl investicijų vertė laikui bėgant gali tiek didėti, tiek mažėti.
2. Bandoma iš karto atidėti per daug
Nusprendus pradėti kaupti lengva pasiduoti entuziazmui ir nusistatyti tokią mėnesio sumą, kuri gražiai atrodo skaičiuoklėje, bet sunkiai dera su realiu šeimos biudžetu. Po kelių mėnesių atsiranda automobilio remonto išlaidos, didesnė sąskaita ar kitas neplanuotas pirkinys ir kaupimo planas nutrūksta. Todėl pradžioje svarbiau ne maksimali suma, o finansinis planas, kurio galima laikytis nuosekliai. Kartu nereikėtų visų laisvų pinigų nukreipti į ilgalaikius tikslus ir likti be lengvai pasiekiamo rezervo nenumatytoms situacijoms. Specialistai rekomenduoja pirmiausia planuoti pajamas ir išlaidas bei kaupti finansinį rezervą, o investavimą svarstyti jau pasirūpinus šia finansine pagalve. Kaip orientyras nurodomas rezervas, siekiantis maždaug šešių mėnesių šeimos pajamų dydį.
3. Pasirenkamas kaupimo būdas neįvertinus sąlygų ir rizikos
Dar viena klaida – manyti, kad visi ilgalaikio kaupimo būdai veikia panašiai, todėl pakanka palyginti tik tikėtiną grąžą ar mėnesio įmoką. Iš tiesų verta išsiaiškinti, kokie mokesčiai ir atskaitymai taikomi, kiek lengvai galima keisti įmokas, kokiam laikotarpiui įsipareigojama, kaip galima pasinaudoti sukauptomis lėšomis ir kokia rizika tenka pačiam žmogui. Tai ypač svarbu renkantis produktus, kuriuose lėšos investuojamos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vertinant investicinį gyvybės draudimą reikėtų palyginti skirtingus pasiūlymus ir jų taikomus administravimo bei valdymo atskaitymus, nes jie turi įtakos galutiniam sukauptam kapitalui. Taip pat svarbu nepamiršti, kad ankstesni investavimo rezultatai negarantuoja tokios pačios grąžos ateityje. Todėl sprendimas turėtų prasidėti ne nuo klausimo „kur galima uždirbti daugiausia?“, o nuo klausimo „ar suprantu, kaip šis būdas veikia ir ar jis atitinka mano tikslą?“.
Kaupimo pradžia nebūtinai turi būti įspūdinga – kur kas svarbiau, kad po pirmojo sprendimo sektų antras, trečias ir šimtasis. Finansinė ateitis dažnai kuriama ne vienu dideliu veiksmu, o daugybe mažų pasirinkimų, kurie ilgainiui tampa įpročiu. Todėl galbūt svarbiausias klausimas nėra, kiek galite atidėti šį mėnesį. Kur kas prasmingiau savęs paklausti: ar pasirinktas planas būtų pakankamai realistiškas, kad jo galėtumėte laikytis ir po metų, kai pradinis entuziazmas jau bus praėjęs?
