„Kaip vieno iš Europos FinTech centrų priežiūros institucija skiriame daug dėmesio tinkamam rizikų vertinimui ir valdymui. Šiuo klausimu esame sukaupę reikšmingą ekspertinę patirtį, vieni pirmųjų paskelbėme pozicijas dėl kriptoturto. Nuolat stipriname ne tik priežiūrą, bet ir bendradarbiavimą tiek su Lietuvos institucijomis, įskaitant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tiek su užsienio partneriais ir pačiais rinkos dalyviais. Matome teigiamų poslinkių: daug investuojame į rinkos konsultavimą, o netinkamai riziką valdantys subjektai yra identifikuojami ir tokia veikla nėra toleruojama. Kitais metais laukia naujas iššūkis – kriptoturto rinkos licencijavimas ir priežiūra, jam intensyviai rengiamės“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

FNTT paskelbtoje Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis. Tai rodo, kad dar 2021 m. pradėta taikyti Lietuvos banko priežiūros politika yra tinkamas atsakas nurodytoms grėsmėms.

Lietuvos banko vertinimu, minėtu laikotarpiu dalis elektroninių pinigų ir mokėjimo sektoriaus dalyvių buvo linkę prisiimti didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, o jų taikomos kontrolės priemonės ne visada būdavo pritaikytos jų aptarnaujamiems klientams atsižvelgiant į jų rizikos profilį, trūko priemonių prisiimamoms rizikoms valdyti.

Ir apžvelgiamu rizikos vertinimo laikotarpiu, ir pastaraisiais metais Lietuvos bankas atliko daug patikrinimų, vertino didžiausią riziką kėlusių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kontrolės sistemas. Nuo 2022 m. už šiurkščius šios srities pažeidimus šešios elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos neteko veiklos licencijos, daugiau nei dvidešimčiai dalyvių skirtos baudos, viršijusios 4 mln. Eur.

Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu, palyginti su ankstesniais metais, matoma, kad dauguma finansų rinkos dalyvių skiria daugiau pastangų ir žmogiškųjų bei technologinių išteklių, didina darbuotojų kompetenciją minėtoje srityje, kad tinkamai įgyvendintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

2017, 2019 ir 2022 m. Lietuvos bankas paskelbė pozicijas dėl kriptoturto, kurias atnaujino ir patikslino 2024 m. lūkesčių raštu. Licencijuotos įstaigos, teikiančios finansines paslaugas kriptoturto klientams, privalo užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai vertinama ir valdoma.

Šiuo metu Lietuvos bankas intensyviai rengiasi Europos Sąjungos Reglamento dėl kriptoturto rinkų (angl. Kriptografinio turto rinkų reguliavimasMiCA reglamentas) įsigaliojimui, kadangi 2025 m. kriptoturto paslaugų sektorius taps licencijuojamas. Tam skiriami papildomi žmogiškieji ir kiti ištekliai, rengiamos konsultacijos, vyksta mokymai.

Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas buvo trečiasis ir apėmė 30-ies sektorių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos  vertinimą. Tokio pobūdžio vertinimai atliekami ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas 2024 m.

Papildoma informacija: Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų 1,7 milijono klientų portretas: dauguma – iš Europos ekonominės erdvės šalių